2019-ieji Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metai

kovos

1918 m. pabaigoje ir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Prisiminkime ir deramai įvertinkime Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos Nepriklausomybę atminimą.

2019 – Pasaulio lietuvių metai

Apie tapatybę subrandintą svetimoje kultūroje.

Lietuvių charta-tai lyg įsipareigojimas kiekvienam lietuviui, jo sąžinė. Tai kelio rodyklė po pasaulį išsibarsčiusiems broliams ir seserims, Ar galėtume kalbėti apie atgimusią Lietuvos valstybę, užmiršdami užsienyje (ne savo valia) atsidūrusius lietuvius, kurių indėlis į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. yra itin reikšmingas? Žinoma, kad negalėtume, todėl neatsitiktinai šiemet minime Pasaulio lietuvių metus.

Baltijos keliui – 30

baltijos.paroda

1989 m. rugpjūčio 23 d. minint 50-ąsias Mplotovo-Ribentro pakto, nulėmusio Baltijos šalių nepriklausomybės praradimą, metines, apie 2,5 mln. Žmonių grandinė nusitiesė nuo Vilniaus, Rygos iki Talino, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami jas nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvi.

2019-ieji – Lietuvos šaulių sąjungos metai

sauliai

Šaulių sąjunga – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą LŠS įstatymą ir krašto apsaugos ministro tvirtinamą Statutą. Nors Šaulių sąjunga vykdo kai kurias valstybės institucijų skiriamas užduotis, ji yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija. Lietuvos šaulių sąjunga siekia ugdyti pasitikin¬čius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems

Kiekvienas doras Lietuvos pilietis gali tapti Šaulių sąjungos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto bei kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 11 tūkstančių piliečių nuo 11 metų amžiaus.

Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

spaudos.diena

Mokyklos bibliotekoje veikia literatūrinė spaudinių paroda, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t.y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t.y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903, neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos.