Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti skirta paroda “Laisvės nevertas, kas negina jos“

Didžiausią paminklą partizanams galime pastatyti tiesiog savo kasdienybėje, čia ir dabar mylėdami tėvynę Lietuvą, nepasiduodami pesimizmui ir drąsiai stodami akistaton su šiandienos iššūkiais. Himne giedame apie tai, kad dera semtis stiprybės ir praeities. Partizaninis pasipriešinimas kaip tik ir yra viena tokių stiprybės šaltinių ir jis gyvas liks tiek, kiek mes šiandien jo įkvėpti imsime veikti kiekvienas savo aplinkoje.

Knygų paroda: Liepsnojantis laisvės šauklys

Prieš 50 metų protestuodamas prieš sovietinį rėžimą Kaune susidegino Romas Kalanta. Įvykis sukėlė visoje Sovietų Sąjungoje precedento neturėjusias protesto akcijas. Savo mirtimi jis pažymėjo Lietuvos ir Kauno istoriją bei tapo dar didesniu postūmiu laisvės idėjoms ir pokyčiams. Romas Kalanta tapo pilietinio pasipriešinimo okupaciniai santvarkai simboliu, kuris amžiams liks tautiečių atmintyje ir tautos istorijos puslapiuose.

Knygų paroda: Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai 50

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (LKB kronika) – proginis leidinys, leistas Lietuvoje 1972-1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Leido “Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui“ artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Rašė apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinės respublikose, informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėti Lietuvoje. Iki 1983 m. “LKB Kroniką“ redagavo kun. Sigitas Tamkevičius, SJ, vėliau perėmė kun. Jonas Boruta, SJ. Per 17 metų išėjo apie 81 “LKB kronikos“ numeris. “LKB kronika“ buvo verčiama į anglų, ispanų ir kitas kalbas bei platinama daugelyje katalikiškų kraštų. 

Knygų paroda: 2022-ieji – Lietuvos krepšinio šimtmečio metai

Krepšinio gimimo Lietuvoje diena – 1922 m. balandžio 23 – oji. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS ( Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) ir Kauno rinktinės. Jas 8:6 laimėjo LFLS krepšininkai.

Krepšinio pionieriai Lietuvoje buvo S. Garbačiauskas, L. Juozapaitis, K. Bulota,  V. Dineika, S. Darius ir kt. 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmąkart tapo Europos čempionais. Krepšinis ir šios sporto šakos istorija, pergalės, pralaimėjimai svarbūs ne tik sportininkams ar treneriams. Krepšinis yra mūsų identiteto dalis-visuomenę vienijantis reiškinys.

Knygų paroda: Kovo 11-oji Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo diena

Kovo 11-ają sukanka 32-dveji metai, kai buvo pasirašyta nepriklausomos Lietuvos istorijai svarbiausias dokumentas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas. Šis dokumentas valstybei reiškė kur kas daugiau nei tik akto pasirašymą, jis žymėjo naują pradžią, naują kelią į demokratiją, į laisvę. Ta laisvė vienijo žmones, įkvėpė naujam etapui, kuriame neliko vietos karui, priespaudai ir įvairioms negandoms.

Kasmet Kovo 11-oji primena mums, kokią didelę dovaną esame gavę – laisvę. Esame laisvi kalbėti ir rašyti lietuviškai, laisvai reikšti savo mintis, norus, jausmus ir emocijas, džiaugtis, palaikyti vieni kitus, mylėti ir didžiuotis savo Lietuva.

Su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena!

Knygų paroda: 2022-IEJI LIETUVOS UNIVERSITETŲ METAI

2022-aisiais minimas Lietuvos universiteto, davusio pagrindą šiuolaikinėms aukštosioms mokykloms, šimtmetis, kuriam pažymėti Seimas paskelbė Lietuvos universitetų metais.

1922 m. Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba, išaugino Vytauto Didžiojo, Kauno technologijų ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetus.

Knygų paroda: VASARIO 16 OJI – MODERNIOS LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO SIMBOLIS IR PAMATAS

Vasario 16-oji. Ši diena- nepajudinama tautos buvimo atrama visų istorijos vėjų pagairėje, nes kiekvienai lietuvių kartai ji turėjo savo prasmę. Nepriklausomybės metais ji įkūnijo džiaugsmą dėl atgautos laisvės ir tikėjimą šviesia tautos ateitimi.  Okupacijos ir vergovės naktį ji simbolizavo prarastos laisvės ilgesį ir žmogiškesnę gyvenimo viltį. Dabar ji žadina viltingą nerimą dėl mūsų ateities ir didina atsakomybės jausmą.

Knygų paroda: 2022-Sūduvos metai

Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės apskritįKalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno apskrities Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis). XIX a. pab. vakarinėje regiono dalyje vartojamų kapsų ir zanavykų šnektų pagrindu susiformavo dabartinė bendrinė (literatūrinė) lietuvių kalba.

Dėl geresnių socialinių, ekonominių bei kultūrinių sąlygų, žemdirbystei palankių derlingų žemių, regiono gyventojai tapo turtingiausiais XIX–XX a. Lietuvos ūkininkais, tuo laikotarpiu davė šaliai daugiausia išsilavinusių žmonių. Iš šio regiono yra kilę šeši iš dvidešimties Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų, vienas iš jų – Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius. Šiame krašte gimė ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka bei lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas Jonas Jablonskis.