Birželio 14-oji ir 15-oji – Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti bibliotekoje knygų paroda „Tremtinių atsiminimai“.
Birželio 14 d. 11 val. 59 min. tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk, įsiklausyk į savo širdies plakimą. Dalyvauk pilietinėje akcijoje okupacijos aukoms atminti. Likus minutei iki vidurdienio Tylos minute pagerbk jų kančias.
Didžiausią paminklą partizanams galime pastatyti tiesiog savo kasdienybėje, čia ir dabar mylėdami tėvynę Lietuvą, nepasiduodami pesimizmui ir drąsiai stodami akistaton su šiandienos iššūkiais. Himne giedame apie tai, kad dera semtis stiprybės ir praeities. Partizaninis pasipriešinimas kaip tik ir yra viena tokių stiprybės šaltinių ir jis gyvas liks tiek, kiek mes šiandien jo įkvėpti imsime veikti kiekvienas savo aplinkoje.
Prieš 50 metų protestuodamas prieš sovietinį rėžimą Kaune susidegino Romas Kalanta. Įvykis sukėlė visoje Sovietų Sąjungoje precedento neturėjusias protesto akcijas. Savo mirtimi jis pažymėjo Lietuvos ir Kauno istoriją bei tapo dar didesniu postūmiu laisvės idėjoms ir pokyčiams. Romas Kalanta tapo pilietinio pasipriešinimo okupaciniai santvarkai simboliu, kuris amžiams liks tautiečių atmintyje ir tautos istorijos puslapiuose.
Daugeliui Lietuvos kunigų suteiktas garbingas monsinjoro titulas. Tačiau, išgirdę žodį ,,monsinjoras“ pirmiausia pagalvojame apie Kazimierą Vasiliauską. Visų kunigą, kuris buvo vaikščiojanti meilė. Kuris sakė “Jaučiuosi pats laimingiausias, kai sugebu padėti žmogui jo ašarą nušluostyti, nuo jo krūtinės akmenį nuristi.“
Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (LKB kronika) – proginis leidinys, leistas Lietuvoje 1972-1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Leido “Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui“ artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Rašė apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinės respublikose, informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėti Lietuvoje. Iki 1983 m. “LKB Kroniką“ redagavo kun. Sigitas Tamkevičius, SJ, vėliau perėmė kun. Jonas Boruta, SJ. Per 17 metų išėjo apie 81 “LKB kronikos“ numeris. “LKB kronika“ buvo verčiama į anglų, ispanų ir kitas kalbas bei platinama daugelyje katalikiškų kraštų.
Krepšinio gimimo Lietuvoje diena – 1922 m. balandžio 23 – oji. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS ( Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) ir Kauno rinktinės. Jas 8:6 laimėjo LFLS krepšininkai.
Krepšinio pionieriai Lietuvoje buvo S. Garbačiauskas, L. Juozapaitis, K. Bulota, V. Dineika, S. Darius ir kt. 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmąkart tapo Europos čempionais. Krepšinis ir šios sporto šakos istorija, pergalės, pralaimėjimai svarbūs ne tik sportininkams ar treneriams. Krepšinis yra mūsų identiteto dalis-visuomenę vienijantis reiškinys.
Kovo 11-ają sukanka 32-dveji metai, kai buvo pasirašyta nepriklausomos Lietuvos istorijai svarbiausias dokumentas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas. Šis dokumentas valstybei reiškė kur kas daugiau nei tik akto pasirašymą, jis žymėjo naują pradžią, naują kelią į demokratiją, į laisvę. Ta laisvė vienijo žmones, įkvėpė naujam etapui, kuriame neliko vietos karui, priespaudai ir įvairioms negandoms.
Kasmet Kovo 11-oji primena mums, kokią didelę dovaną esame gavę – laisvę. Esame laisvi kalbėti ir rašyti lietuviškai, laisvai reikšti savo mintis, norus, jausmus ir emocijas, džiaugtis, palaikyti vieni kitus, mylėti ir didžiuotis savo Lietuva.
Su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena!
Bernardas Brazdžionis mūsų poezijos neatimamas turtas, būtina spalva lietuvių kultūros spektre – poetas humanistas, moralistas, pilietis bene ryškiausiai ir tiesiausiai iš visų lietuvių rašytojų išsakęs protestą prieš okupaciją ir priespaudą, iškėlęs atsvarą totalitarizmui tradicines žmonijos vertybes.
2022-aisiais minimas Lietuvos universiteto, davusio pagrindą šiuolaikinėms aukštosioms mokykloms, šimtmetis, kuriam pažymėti Seimas paskelbė Lietuvos universitetų metais.
1922 m. Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba, išaugino Vytauto Didžiojo, Kauno technologijų ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetus.
Vasario 16-oji. Ši diena- nepajudinama tautos buvimo atrama visų istorijos vėjų pagairėje, nes kiekvienai lietuvių kartai ji turėjo savo prasmę. Nepriklausomybės metais ji įkūnijo džiaugsmą dėl atgautos laisvės ir tikėjimą šviesia tautos ateitimi. Okupacijos ir vergovės naktį ji simbolizavo prarastos laisvės ilgesį ir žmogiškesnę gyvenimo viltį. Dabar ji žadina viltingą nerimą dėl mūsų ateities ir didina atsakomybės jausmą.
Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos biblioteka 