Vasario 21-oji – Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Visų didžiausia tautos dovana yra kalba. Ji terodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą. Taip apie tautą ir kalbą XIX amžiaus viduryje rašė Simonas Daukantas knygoje “Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių”. Lietuvių kalba turtinga, graži ir brangesnė už žemčiūgus. Ji – seniausia gyva indoeuropiečių kalba, besigiminiuojanti su sanskritu.
Lietuviai nuo seno labai brangino savo kalbą. Ir nors mūsų tauta pasaulio žemėlapyje atrodo visai mažytė, laikas jos neišdildė iš Lietuvos sūnų ir dukrų lūpų. Net Rusijos carui uždraudus lietuvišką spaudą po nepavykusio 1863 m. sukilimo, ji išliko gyva motinų lūpose, kurios perdavė lietuvišką žodį savo vaikams. Jos nesunaikino nei lenkinimas, nei rusinimas, nei tremtys tiek XIX a., tiek mūsų šalį okupavus sovietams 1940 m. Ji išliko gyva net ir gūdžiuose Sibiro lageriuose.
Tad mylėkime ir branginkime savo kalbą taip, kaip ją mylėjo ir brangino mūsų senoliai. Mokykime jos savo vaikus, net jei esame emigrantai, pasklidę po platųjį pasaulį! Tėvynės meilė atsispindi mūsų darbuose, bet labiausiai – mūsų kalboje.
Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos biblioteka 