Pradinis » 2018
Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz, 1798–1855) – iškiliausias XIX a. Lietuvos poetas, lenkų literatūros klasikas, reikšminga Europos Romantizmo figūra.
Gimė Naugarduke (dab. vakarų Baltarusija, Gardino sritis), smulkiųjų bajorų šeimoje. Tėvas Mikalojus Mickevičius, Naugarduko advokatas, buvęs Tado Kosciuškos sukilimo dalyvis, namuose palaikė Vyriausiojo vado kultą, senosios Respublikos patriotinę dvasią.
2018 m. sukanka 160 metų, kai gimė poetas, publicistas, laikraščio „Varpas“ redaktorius Vincas Kudirka, ir 120 metų, kai sukurta jo „Tautiška giesmė“, tapusi Lietuvos himnu.
Mokyklos bibliotekoje veikia paroda Kudirkai atminti. Kviečiame apsilankyti!
Lapkričio 23-oji Lietuvos kariuomenės diena.
Mokyklos bibliotekoje veikia paroda. Kviečiame apsilankyti
Mokyklos bibliotekoje veikia paroda „Lietuvos skautams – 100“
Kviečiame apsilankyti!
Mokyklos bibliotekoje veikia paroda, skirta S. Daukantui atminti
Kviečiame apsilankyti!
Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje – masinės žydų žudynės. Antisemitizmas – sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Taip pat neginčijamas faktas, jog Lietuvoje žydų žudynės prasidėjo tik tada, kai atėjo vokiečiai, kurie iškart paėmė į savo rankas policiją, karinius lietuvių dalinius, visą valdžią ir todėl buvo atsakingi už tvarkos palaikymą krašte.
Jau nuo 1941 m. pradžios Vokietijoje iš gestapo, SD ir SS pareigūnų pradėta formuoti specialiosios paskirties grupes (Einsatzgruppe), kurių uždavinys, kilus karui, buvo tvarkos palaikymo užfrontėje pretekstu žudyti SSRS teritorijoje komunistus, partizanus, žydus, čigonus, psichinius ligonius. Baltijos kraštą kontroliavo „A“ grupės būriai, kuriems vadovavo brigadenfiureris V. Štalekeris (Stahlecker). Birželio 18 d., t. y. dar karo išvakarėse, ypatingosios paskirties dalinių vadai gavo žodinį H. Himlerio nurodymą naikinti užimtoje SSRS teritorijoje minėtų kategorijų asmenis. Vos prasidėjus karui, birželio 24 d. Saugumo policijos ir SD operatyvinės „A“ grupės vadas V. Štalekeris įsakė Karaliaučiaus ir Tilžės gestapininkams žudyti žydus bei komunistus užimtoje Lietuvos teritorijoje. Birželio 25 d. su pirmuoju „A“ grupės būriu atvykęs į Kauną ir užmezgęs ryšį su Klimaičio partizanų būriu, V. Štalekeris surengė pirmąjį žydų pogromą. Naktį Senamiestyje ir Vilijampolėje buvo nužudyti šimtai žmonių, sudeginta keliasdešimt namų.
Lietuvoje pirmieji žmonės apsigyveno maždaug X tūkstantmetyje pr. Kr., paleolite, kai atšilo klimatas ir ledynai pasitraukė iš Lietuvos teritorijos į Skandinaviją. Nuo tada prasideda mūsų krašto istorija, besitęsianti maždaug 12 000 metų. Maždaug 2500 m. pr. Kr. taikus gyvenimas rytinėje Baltijos pakrantėje baigėsi. Į medžiotojų ir žvejų gyvenamuosius plotus ėmė skverbtis ateiviai iš pietų. Per kelis šimtmečius, maždaug 2000 m. pr. Kr., mūsų protėviai tapo baltais. Maždaug V-VI a. jau buvo susidariusios visos šiandien žinomos pagrindinės baltų gentys.
Bendrą mūsų protėvių genčių pavadinimą baltai, kaip mokslinį terminą, XIX a. viduryje pateikė mokslininkas G. Neselmanas, ir nuo tada jis tapo visuotinai vartojamas. Vardą lėmė tų genčių gyvenamosios teritorijos geografinė padėtis prie Baltijos jūros.
Bibliotekoje veikia paroda. Kviečiame apsilankyti!
1430 m. rugsėjo 8 dieną buvo planuota Vytauto didžiojo karūnacija, tačiau ji neįvyko.
Tais laikais Jogaila buvo Lenkijos karalius, nuo kurio priklausė ir Lietuva. Savo pusbrolį Vytautą Jogaila buvo paskyręs savo vietininku Lietuvoje. Vytautas po truputį tapo savarankišku Lietuvos vadovu ir sumanė karūnuotis Lietuvos karaliumi.
1429 metais Lucke (dabar Ukraina), Liubarto pilyje, Europos Valdovų suvažiavime buvo numatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimas. Jogaila tam pritarė, tačiau lenkų senatas tokį pasiūlymą atmetė. Lenkai įkalbinėjo Vytautą atsisakyti šio sumanymo, baimindamiesi, kad po Vytauto mirties Lietuvos karaliumi bus išrinktas asmuo nebus pavaldus Lenkijai. Jie Vytautui net buvo pasiūlę tapti Lenkijos karaliumi vietoj Jogailos, tačiau Vytautas atsisakė. 1430 m. rugsėjo 8 d. buvo paskirta Vytauto karūnavimo data. Imperatorius Zigmantas per pasiuntinius siuntė Vytautui karūną su dokumentais, tačiau lenkai juos suėmė. Buvo numatyti kita karūnacijos data, tačiau spalio 27 d. Vytautas mirė. Tuomet Vytautui buvo jau 80 metų. Manoma, kad Vytautas mirė nuo sutrenkimo, kai nukrito nuo arklio. Kita versija, kad nuo supūliavusios voties.
Ši diena dar vadinama ir Padėkos diena, nes po Vytauto mirties lietuviai išsirinko savo valdovą, kuris nepriklausė nuo Lenkijos, taigi Vytautas tarsi iškovojo Lietuvai nepriklausomybę nuo Lenkijos
Prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų birželio 3-ąją, įvyko stebuklas – gimė Sąjūdis, sužlugdęs Sovietų imperiją ir – kas gali paneigti – prisidėjęs ir prie Berlyno sienos griūties… Sąjūdis Lietuvą atvedė į Baltijos kelią ir Kovo 11-ąją.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės, kurią sudarė iškiliausi to meto Lietuvos mokslo ir kultūros žmonės, susikūrimas Lietuvos mokslų akademijoje 1988 m. birželio 3 d. laikomas tikrąja Sąjūdžio judėjimo pradžia. Jau netrukus, tų pačių metų liepos 9-ąją Vilniaus Vingio parke įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas, į kurį plūdo minios iš visos Lietuvos. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad informacija apie mitingą sklido ne internetu, mobiliaisiais telefonais, socialiniais tinklais, o iš lūpų į lūpas, per Sąjūdžio žmones regionuose. Skaičiuojama, kad šiame mitinge dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių.
Kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius iš pradžių deklaravusio Sąjūdžio banga ritosi platyn – tų pačių metų rugpjūčio 23-osios mitinge Vingio parke dalyvavo jau ketvirtis milijono apie laisvę nuo sovietų svajojusių Lietuvos žmonių.
Mokyklos bibliotekoje veikia paroda, skirta Sąjūdžio 30-čiui atminti.
Kviečiame apsilankyti!
Sukanka 46-eri metai, kai, protestuodamas prieš sovietinį režimą, Kaune susidegino Romas Kalanta. Įvykis sukėlė visoje Sovietų Sąjungoje precedento neturėjusias protesto akcijas, o Lietuvoje paskatino tolesnę kovą dėl šalies nepriklausomybės.
Pasak liudininkų, 19-metis vaikinas apsipylė benzinu, o užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai“. R. Kalanta buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau jo atgaivinti nebepavyko.
Apie šio poelgio motyvus jis rašė savo užrašuose, nurodęs, kad dėl jo mirties esą kalta tik santvarka. R. Kalantos žūtis paskatino protestus, o sovietų valdžios bandymas paankstinti laidotuves sukėlė dar didesnį visuomenės pasipiktinimą – į gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių. Jiems malšinti pasitelkta dvigubai daugiau pareigūnų.
Per gegužės įvykius sulaikyta apie 400 aktyvistų, dalis jų vėliau nuteisti.
R. Kalantos susideginimas atkreipė dėmesį į okupuotos šalies padėtį ir Vakaruose, o Lietuvoje paskatino žmones toliau kovoti dėl nepriklausomybės.
Gegužės 14-oji šalyje minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.
Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos biblioteka 