Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui – 30

Prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų birželio 3-ąją, įvyko stebuklas – gimė Sąjūdis, sužlugdęs Sovietų imperiją ir – kas gali paneigti – prisidėjęs ir prie Berlyno sienos griūties… Sąjūdis Lietuvą atvedė į Baltijos kelią ir Kovo 11-ąją.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės, kurią sudarė iškiliausi to meto Lietuvos mokslo ir kultūros žmonės, susikūrimas Lietuvos mokslų akademijoje 1988 m. birželio 3 d. laikomas tikrąja Sąjūdžio judėjimo pradžia. Jau netrukus, tų pačių metų liepos 9-ąją Vilniaus Vingio parke įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas, į kurį plūdo minios iš visos Lietuvos. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad informacija apie mitingą sklido ne internetu, mobiliaisiais telefonais, socialiniais tinklais, o iš lūpų į lūpas, per Sąjūdžio žmones regionuose. Skaičiuojama, kad šiame mitinge dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių.

Kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius iš pradžių deklaravusio Sąjūdžio banga ritosi platyn – tų pačių metų rugpjūčio 23-osios mitinge Vingio parke dalyvavo jau ketvirtis milijono apie laisvę nuo sovietų svajojusių Lietuvos žmonių.

Mokyklos bibliotekoje veikia paroda, skirta Sąjūdžio 30-čiui atminti.

Kviečiame apsilankyti!

Romas Kalanta – Laisvės šauklys

Sukanka 46-eri metai, kai, protestuodamas prieš sovietinį režimą, Kaune susidegino Romas Kalanta. Įvykis sukėlė visoje Sovietų Sąjungoje precedento neturėjusias protesto akcijas, o Lietuvoje paskatino tolesnę kovą dėl šalies nepriklausomybės.

Pasak liudininkų, 19-metis vaikinas apsipylė benzinu, o užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai“. R. Kalanta buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau jo atgaivinti nebepavyko.

Apie šio poelgio motyvus jis rašė savo užrašuose, nurodęs, kad dėl jo mirties esą kalta tik santvarka. R. Kalantos žūtis paskatino protestus, o sovietų valdžios bandymas paankstinti laidotuves sukėlė dar didesnį visuomenės pasipiktinimą – į gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių. Jiems malšinti pasitelkta dvigubai daugiau pareigūnų.

Per gegužės įvykius sulaikyta apie 400 aktyvistų, dalis jų vėliau nuteisti.

R. Kalantos susideginimas atkreipė dėmesį į okupuotos šalies padėtį ir Vakaruose, o Lietuvoje paskatino žmones toliau kovoti dėl nepriklausomybės.

Gegužės 14-oji šalyje minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.

 

Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Mokyklos bibliotekoje veikia literatūrinė spaudinių paroda, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t.y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t.y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903, neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos.