Rugsėjo 23-oji žydų genocido atminimo diena

Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje – masinės žydų žudynės. Antisemitizmas – sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Taip pat neginčijamas faktas, jog Lietuvoje žydų žudynės prasidėjo tik tada, kai atėjo vokiečiai, kurie iškart paėmė į savo rankas policiją, karinius lietuvių dalinius, visą valdžią ir todėl buvo atsakingi už tvarkos palaikymą krašte.

Jau nuo 1941 m. pradžios Vokietijoje iš gestapo, SD ir SS pareigūnų pradėta formuoti specialiosios paskirties grupes (Einsatzgruppe), kurių uždavinys, kilus karui, buvo tvarkos palaikymo užfrontėje pretekstu žudyti SSRS teritorijoje komunistus, partizanus, žydus, čigonus, psichinius ligonius. Baltijos kraštą kontroliavo „A“ grupės būriai, kuriems vadovavo brigadenfiureris V. Štalekeris (Stahlecker). Birželio 18 d., t. y. dar karo išvakarėse, ypatingosios paskirties dalinių vadai gavo žodinį H. Himlerio nurodymą naikinti užimtoje SSRS teritorijoje minėtų kategorijų asmenis. Vos prasidėjus karui, birželio 24 d. Saugumo policijos ir SD operatyvinės „A“ grupės vadas V. Štalekeris įsakė Karaliaučiaus ir Tilžės gestapininkams žudyti žydus bei komunistus užimtoje Lietuvos teritorijoje. Birželio 25 d. su pirmuoju „A“ grupės būriu atvykęs į Kauną ir užmezgęs ryšį su Klimaičio partizanų būriu, V. Štalekeris surengė pirmąjį žydų pogromą. Naktį Senamiestyje ir Vilijampolėje buvo nužudyti šimtai žmonių, sudeginta keliasdešimt namų.

Baltų vienybės diena

Lietuvoje pirmieji žmonės apsigyveno maždaug X tūkstantmetyje pr. Kr., paleolite, kai atšilo klimatas ir ledynai pasitraukė iš Lietuvos teritorijos į Skandinaviją. Nuo tada prasideda mūsų krašto istorija, besitęsianti maždaug 12 000 metų. Maždaug 2500 m. pr. Kr. taikus gyvenimas rytinėje Baltijos pakrantėje baigėsi. Į medžiotojų ir žvejų gyvenamuosius plotus ėmė skverbtis ateiviai iš pietų. Per kelis šimtmečius, maždaug 2000 m. pr. Kr., mūsų protėviai tapo baltais. Maždaug V-VI a. jau buvo susidariusios visos šiandien žinomos pagrindinės baltų gentys.

Bendrą mūsų protėvių genčių pavadinimą baltai, kaip mokslinį terminą, XIX a. viduryje pateikė mokslininkas G. Neselmanas, ir nuo tada jis tapo visuotinai vartojamas. Vardą lėmė tų genčių gyvenamosios teritorijos geografinė padėtis prie Baltijos jūros.

Bibliotekoje veikia paroda. Kviečiame apsilankyti!

Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvės apgynimą diena

1430 m. rugsėjo 8 dieną buvo planuota Vytauto didžiojo karūnacija, tačiau ji neįvyko.

Tais laikais Jogaila buvo Lenkijos karalius, nuo kurio priklausė ir Lietuva. Savo pusbrolį Vytautą Jogaila buvo paskyręs savo vietininku Lietuvoje. Vytautas po truputį tapo savarankišku Lietuvos vadovu ir sumanė karūnuotis Lietuvos karaliumi.

1429 metais Lucke (dabar Ukraina), Liubarto pilyje, Europos Valdovų suvažiavime buvo numatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimas. Jogaila tam pritarė, tačiau lenkų senatas tokį pasiūlymą atmetė. Lenkai įkalbinėjo Vytautą atsisakyti šio sumanymo, baimindamiesi, kad po Vytauto mirties Lietuvos karaliumi bus išrinktas asmuo nebus pavaldus Lenkijai. Jie Vytautui net buvo pasiūlę tapti Lenkijos karaliumi vietoj Jogailos, tačiau Vytautas atsisakė. 1430 m. rugsėjo 8 d. buvo paskirta Vytauto karūnavimo data. Imperatorius Zigmantas per pasiuntinius siuntė Vytautui karūną su dokumentais, tačiau lenkai juos suėmė. Buvo numatyti kita karūnacijos data, tačiau spalio 27 d. Vytautas mirė. Tuomet Vytautui buvo jau 80 metų. Manoma, kad Vytautas mirė nuo sutrenkimo, kai nukrito nuo arklio. Kita versija, kad nuo supūliavusios voties.

Ši diena dar vadinama ir Padėkos diena, nes po Vytauto mirties lietuviai išsirinko savo valdovą, kuris nepriklausė nuo Lenkijos, taigi Vytautas tarsi iškovojo Lietuvai nepriklausomybę nuo Lenkijos