Pradinis » 2019
Prieš 450 metų į Vilnių atvyko pirmieji jėzuitai, davę pradžią du šimtmečius trukusiai ir ilgainiui sustiprėjusiai jėzuitų misijai Lietuvoje. Po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrę Vilniuje ir Lietuvoje, sovietmečiu veikę išeivijoje bei pogrindinio sąlygomis Lietuvoje, jėzuitai savo misiją čia tęsia iki šiol, tęsdami socialinį dialogą, kuriuo siekiama plėtoti švietimo, mokslo, kultūros ir socialinę veiklą.
V.Kudirka “Tautinė giesmė“ – tai kelrodė žvaigždė. Norėtume, kad jos šviesa nušviestų ir mūsų kelią.
1918 m. pabaigoje ir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Prisiminkime ir deramai įvertinkime Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos Nepriklausomybę atminimą.
Apie tapatybę subrandintą svetimoje kultūroje.
Lietuvių charta-tai lyg įsipareigojimas kiekvienam lietuviui, jo sąžinė. Tai kelio rodyklė po pasaulį išsibarsčiusiems broliams ir seserims, Ar galėtume kalbėti apie atgimusią Lietuvos valstybę, užmiršdami užsienyje (ne savo valia) atsidūrusius lietuvius, kurių indėlis į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. yra itin reikšmingas? Žinoma, kad negalėtume, todėl neatsitiktinai šiemet minime Pasaulio lietuvių metus.
Šiemet Žemaitija švenčia 800-ąsias metines, kai pirma kartą Žemaitijos vardas buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose-Ipatijaus Kronikoje aprašant Haličio-Voluinės didžiųių Kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir žemaičių kunigaikščiai Erdvilas ir Vykintas.
1989 m. rugpjūčio 23 d. minint 50-ąsias Mplotovo-Ribentro pakto, nulėmusio Baltijos šalių nepriklausomybės praradimą, metines, apie 2,5 mln. Žmonių grandinė nusitiesė nuo Vilniaus, Rygos iki Talino, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami jas nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvi.
Šaulių sąjunga – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą LŠS įstatymą ir krašto apsaugos ministro tvirtinamą Statutą. Nors Šaulių sąjunga vykdo kai kurias valstybės institucijų skiriamas užduotis, ji yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija. Lietuvos šaulių sąjunga siekia ugdyti pasitikin¬čius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems
Kiekvienas doras Lietuvos pilietis gali tapti Šaulių sąjungos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto bei kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 11 tūkstančių piliečių nuo 11 metų amžiaus.
Knygų paroda „2019-ieji J. Tumo-Vaižganto metai.“ J.Tumas-Vaižgantas- viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir modernios kultūros reiškėjas. Žmogus pralenkęs savo laikmetį. Labiau už viską mylėjęs žmones, Lietuvą ir Laisvę.
Mokyklos bibliotekoje veikia literatūrinė spaudinių paroda, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t.y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t.y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903, neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos.
Antanas Smetona pirmasis Lietuvos respublikos prezidentas. Istorikas dr. A.Liekis, apibendrindamas tyrimus apie tarpukario Lietuvos, vadovaujamos Antano Smetonos, vaidmenį mūsų Tautos ir Valstybės istorijoje bei pasaulinės politikos kontekste padarė tokias išvadas: Antano Smetonos “prezidentinės Lietuvos metais lietuvis pasijuto lietuviu, savo žemės šeimininku.“
Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos biblioteka 